Taigi, kaip jau minėjau ankščiau, nuo kovo 19 iki balandžio 6 dienos mokinukai išėjo atostogauti. Mums tai ganėtinai neįprasto ilgumo šv. Velykų atostogos, todėl patys turėjome organizuotis kaip praleisti šias dienas.
Pasinaudodami pigių skrydžių bendrove ir tuo, kad mūsų kolegė Raminta taip pat atlieka praktiką Italijoje, ilgai negalvodami nusprendėm ją aplankyti ir ten praleisti šešias dienas.
Savo kelionę pradėjom pakildami Brėmeno oro uoste ir jau 9 val. ryto nusileisdami Bergame (Italija). Kadangi Ramintai atostogos dar nebuvo prasidėjusios ir ji turėjo eiti į mokyklą, Milane susitarėm susitikti apie 15 val. Taigi, turėdami gražaus laiko, apžiūrėjom Bergamo miestą. Jis, savo šiltu oru ir nuostabiu gamtovaizdžiu paliko, ko gero, didžiausią įspūdį.
Pasivaikščioję po miestą, sėdom į traukinį ir patraukėm link Milano. Ten susitikom su Raminta, ji mums parodė didžiausias miesto įžymybes ir pavargę, bet laimingi kitu traukiniu pasukom link Castellanza miestelio, kuriame ir apsistojom.
Kitą rytą kartu su Raminta ėjome į pamokas. Keista būtų nepasinaudoti tokia galimybe ir nepažiūrėti kas ten ir kaip. Taigi, Italijos mokykla visiškai skiriasi nuo Brėmeno, sunku rasti panašumų (bent jau praleidus joje vieną dieną). Pradedant lyginti nuo mokymo įstaigos paskirties, Italijos mokykla, kaip supratau, labiau panaši į institutą ar kažką panašaus. Čia mokiniai mokosi tokius dalykus, apie kuriuos aš sužinojau tik atėjusi į universitetą (pvz., matricos) ir yra labiau motyvuoti, o Brėmene daugiau dėmesio skiriama pagrindams bei jų pritaikymo galimybėms. Italijoje klasėse mokiniai sėdi daugiausiai po du, o mokytojas stovi prieš klasę ir aiškina medžiagą, pas mus sėdi grupėmis ir mokytojas labiau mobilus prieiti prie kiekvienos iš jų. Mokinių skaičius Brėmeno mokykloje taip pat mažesnis. Italijoje klasėse naudojamos "Protingosios lentos", o ant sienų kabo kryžius, ko nerasi pas mus. Čia pamoka trunka apie valandą, o pertrauka apie 5 - 10 min, to pasekoje, pamoka, kol nuraminami mokiniai, sutrumpėja iki 45 min. Vaikai šioje mokykloje, palyginus su Brėmeno, daug triukšmingesni (tikriausiai vis kaltas tas pietietiškas temperamentas).
Mes turėjome galimybę stebėti tris matematikos pamokas. Apie mūsų vizitą mokytojams jau buvo pranešta, todėl buvom draugiškai sutikti. Šiek tiek buvo keblu susikalbėti, nes jie nelabai kalba angliškai, o jei ir kalba, tai su tokiu stipriu itališku akcentu, kad sunku atsirinkti, kokia kalba buvo viena ar kita pasakyta. Mokiniai mumis buvo susidomėję, ir pasak Ramintos, neįprastai ramiai sėdėjo pamokose :)
Dar vienas dalykas, į kurį atkreipiau dėmesį, ko gero Italijos stereotipas - skanus maistas. Mokyklos valgykloje patiekalų pasirinkimas ir kokybė mano neprofesionaliu, eilinės studentės, vertinimu, gautų 10 balų.
Tuo mūsų vizitas, susijęs su praktika ir baigėsi. Tiesa, visai kitas reikalas, kai stebi pamokas vedamas visiškai nesuprantama kalba, negu, kai daugmaž supranti, ką mokytojas aiškina mokiniams, to pasekoje, ir stebėjimo vertinimas skiriasi.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą