Praktikai įsibėgėjus

Jau prabėgo daugiau nei mėnuo, kaip bandom suprasti iš kokio molio drėbtas Vokietijos švietimas. Tiksliau reiktų teigti, kad tai Brėmeno, kaip federacinio šalies vieneto, švietimas ir net ne visų Brėmeno mokyklų, o tik Gesamtschule švietimo politika. Kokia tai mokykla? Ši mokykla yra tarpinis variantas tarp gimnazijos ir paprastos vidurinės mokyklos. Gimnaziją renkasi tie mokiniai, kurie pasiekia ypač gerų rezultatų, o vidurinę renkasi tie, kuriems su mokslais sekasi sunkiau. Pastaroji mokykla turi ne itin gerą reputaciją. Panašus požiūris yra pas mus, kai nusprendi eiti į profesinę mokyklą. Taigi jei mokinys nėra labai gabus, bet nenori jaustis nepilnavertis, jis renkasi Gesamtschule. Dėl šių priežasčių „Gesamtschule“ yra išverčiama į lietuvių kalbą, kaip jungtinė mokykla, tai reiškia visas mokyklas apjungianti po vienu stogu.

Čia, klasėje, yra labai stiprių ir silpnų mokinių. Kaip pavyzdį galėčiau pateikti, jog vienoje klasėje yra mokinių kurie išsprendžia visus uždavinius kaip riešutus, bet yra ir tokių, kurie būdami devintokai nežino, ką reiškia skaičius pakeltas kvadratu. Žinoma, mokytojui nėra lengva dirbti tokioje klasėje ir vienodai visiems skirti dėmesio. Šią problemą yra bandoma spręsti stalo grupėse. Mokiniai prie stalų sėdi taip, kad vienoje grupėje (ją sudaro 4 – 6 mokiniai) būtų gerai besimokantys ir tie, kuriems mokytis sekasi sunkiau. Taip gabesni mokiniai įpareigoti padėti silpnesniems. Tačiau šioje situacijoje iškyla kita problema, tokia, kad ne visi visada gerai sutaria. Nors pažymiai nėra rašomi ir konkurencija yra minimali, ne visada mokiniai turi kantrybės ir noro aiškinti, atrodo, tokius elementarius dalykus. Dar vienas sprendimo būdas – susodinti silpnesniuosius prie atskiro stalo arba net atskiroje patalpoje (mūsų atveju prie kabineto buvo mažas kambariukas) ir mokytojas pamoką ar kelias skirdavo dėmesį jiems, viską nuosekliai paaiškindamas, truputį juos tarsi pametėdamas į priekį. Tuo tarpu kiti mokiniai yra paliekami savarankiškam darbui. Tiesa, toli gražu, ne visi likę be priežiūros sąžiningai dirba, tačiau tai paliekama jų pačių sąžinei.

Mes turėjome galimybę stebėti kaip devintoje klasėje yra dėstoma Pitagoro teorema nuo pradžios iki pabaigos. Galėčiau išskirti pagrindinius etapus:

1) Įžanga – darbo plano aptarimas, praktinissudominimas;

2) Dėstymas – žingsnis po žingsnio artėjama prie apibrėžimo, stataus, smailiojo, bukojo trikampių sąvokos, tada Pitagoro teoremos įrodymo ir jos panaudojimo, trikampio aukštinės, įžambinės savokų;

3) Pabaiga – savo gebėjimų įvertinimas, kartojimas, ruošimasis kontroliniam darbui ir jo parašymas, praktinis Pitagoro teoremos pritaikymas.

„Something magic“ arba kiek pagaliukų tilps į dėžutę?

Pagaliukai, dėžutės, spalvotas popierius, žirklės, siūlai – viso to prireikė pradedant mokytis Pitagorą. Kai jau visi yra susipažinę su darbo planu (detalus planas su užduotimis ir terminais), kiekviena grupė gauna užduotį: dėžutę, kurios negalima atidaryti ir tris pagaliukus. Reikia nuspręsti kurie tilps, kurie ne. Mokiniai dar nežino formulių, kuriomis galėtų pasinaudoti, todėl tenka pasitelkti intuicija. Keblu? Gale kurso galės įsitikinti, kad Pitagoro teoremą galima realiai pritaikyti.

Išsikerpami skirtingo dydžio ir spalvų kvadratai. Dėliojami trikampiai, akivaizdžiai pamatomos smailaus, buko ir stataus trikampio savybės naudojantis jo kraštinių ilgiais. Įžambinės sąvoka. Pitagoro teorema ir keli būdai ją įrodyti. Kvadratinė šaknis. Įžambinės ir aukštinės santykis. Tarp šių visų dalykų buvo pamokų, nesusijusių su Pitagoru ar trikampiais, kai mokiniai turėjo galimybę rinktis kokius uždavinius nori spręsti: palyginimai, sudarinėti formules ir pan. Visi tie uždaviniai turėjo atsakymus ir mokiniai galėjo jais naudotis. Čia buvo galima pamatyti, kad jie mokosi dėl savęs, ne dėl pažymių, t.y. jie sąžiningai atlieka pratimus, vėliau juos pasitikrindami. Gražu J Likus savaitei iki kontrolinio darbo mokiniai gavo anketas, kad galėtų atsakyti į klausimus ką moka, o į ką dar reikia atkreipti dėmesį. Kol yra laiko, visus klausimus adresuoja mokytojui.

Beje, pagal mainų programą šioje klasėje mokosi mokinys iš Brazilijos. Jam tai buvo pamoka, kurioje jis klausėsi muzikos, piešė į sąsiuvinį. Paklausus, kodėl nieko nedaro, jis atsakė, kad jam tai tiesiog nuobodu. Mokinys iš karto užrašė diskriminanto formulę ir pasakė, kad tai daug įdomiau.

Artėjant į pabaigą - vėl dėžutės. Ir čia jau viskas aišku. Nebereikia spėlioti. Galima apskaičiuoti. Paskutiniai klausimai. Kontrolinis darbas. Atostogos J

Be devintokų Pitagoro stebėjimo ir pagalbos silpnesniesiems, pagal mūsų vadovės Freuke planus turėjom pamatyti, kaip apskritai vyksta pamokos šioje mokykloje. Kokie pagrindiniai principai, o ypač akcentuoti praktinį matematikos pritaikymą. Be matematikos apsilankėme valgio gaminimo pamokoje, fizikos, vokiečių kalbos, kūno kultūros. Principai tinkantys visoms pamokoms: grupinis darbas, jokios konkurencijos, tarpusavio pagalba, galimybė rinktis, ką veikti ir taisytis klaidas, kuo daugiau vaizdaus aiškumo, kuo daugiau stengiamasi patiems patirti, pajausti, išmėginti. Tai atsispindi ir mūsų praktikoje. Vietoj to, kad tik skaitytume bendrąsias programas, galėjome patys pajusti ir iš vidaus pažvelgti kaip ši sistema veikia.

Vis dėl to pats svarbiausias mums dalykas – matematika. Pasinaudodami vadovų pasiūlymais nusprendėm aplankyti tas matematikos pamokas, kuriose aiškiai teorija pritaikoma praktikoje. Žinoma, ne viską gali paaiškinti praktiškai, yra dalykų, kuriuos reikia atsiminti. Bet vien pažvelgus į vadovėlius, susidaro įspūdis, kad matematika čia kitokia. Jie spalvoti, gausiai iliustruoti, kupini realių pavyzdžių bei praktinių užduočių. Labiau primena geografijos, istorijos ar fizikos vadovėlius, o visas priemones, reikalingas bandymams, gali rasti mokykloje (tam skirtas atskiras kambariukas).

Taigi lankydami matematikos pamokas, skirtingose klasėse, pas skirtingus mokytojus mes pamatėme ne vieną ir ne du pavyzdžius, kaip galima pasimokyti matematikos. Penktokai mokydamiesi erdvinius kūnus patys gali juos statyti, konstruoti naudodamiesi pagalbinėmis priemonėmis, „Klikies“, septintokai trupmenas perpranta atsigabenę dviratį į klasę, dešimtokai, kaip architektai projektuoja namus. O kur dar įvairiausi žaidimai, kurie padaro matematiką jei ne įdomesnę, tai bent jau smagesnę J

Pabandžiau glaustai papasakoti ką veikiam. Pusantro mėnesio prabėgo greitai daug visko nutiko, gali būti, kad šį tą spėjau ir pamiršti. Kaip bebūtų, galima pasakoti ir pasakoti. Rytoj prasideda šv. Velykų atostogos, kurios truks iki balandžio 6 dienos. Atostogos čia šventas reikalas – visi palieka savo darbus ir nieko apie tai nenori girdėti. O aš paatostogausiu kokią savaitę ir tyliai rašysiu diplominį. Su artėjančiom šv. Velykom!