"-Labas, aš vardu Raminta, mano kolega - Artūras. Aš truputį kalbu vokiškai ir angliškai, jis - angliškai ir rusiškai. Atvykom iš Lietuvos.
- Iš kur? Latvijos?
- Ne, Lietuvos, Lithuania, Litauen :) Žinot, kur ji yra?
- Prie Liuksemburgo?
- Ne, prie Latvijos, Baltijos jūros, Lenkijos...
- Kokia jūsų gimtoji kalba? Rusų?
- Ne, lietuvių.
- Bet jūs priklausėt Sovietų Sąjungai...
- Taip, bet mes visada turėjom savo gimtąją kalbą.
- Šaunu, kad puoselėjate tradicijas :)
- Kodėl jūs čia?
- Esam studentai. Studijuojam matematiką ir informatiką. Būsim mokytojais. Atvažiavom atlikti praktikos į jūsų mokyklą pagal Erasmus praktikos programą.
- Kiek laiko?
- Tris mėnesius.
- Oho, ką veiksit tiek laiko?
- Stebėsim pamokas, mokymo metodus, aiškinsimės, kokią švietimo sistema yra Brėmene, lyginsim su Lietuva."
Maždaug tokie tradiciniai klausimai skambėjo pirmas dvi savaites, kol susipažinom su mokytojais, mokiniais, kitais, iš Brėmeno universiteto, praktiką atliekančiais studentais.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą