Taip susiklostė aplinkybės, kad nežinojom, kur apsigyvensim, net kai atvažiavom į Brėmeną. Čia atvykom šiek tiek per anksti, nes kai užsakinėjau lėktuvo bilietus, man net į galvą nešovė mintis, kad mokykla gali tokiu metu atostogauti. Jų atostogos turėjo baigtis tik vasario 3 dieną, o visas mokytojų kolektyvas buvo išvykęs slidinėti. Vadinasi, atvykę sausio 31 dieną, turėjom gražaus laiko viską apšniukštinėti. Kadangi, niekas negalėjo mūsų nei pasitikti, nei apnakvindinti, dviems naktims nusprendėm apsistoti jaunimo namuose: www.jugendherberge.de.
Pirmąją dieną planavom pailsėti ir pasidairyti mieste. Antrąją - bandyti susirasti kur gyventi. Dabar net juokinga prisiminus, kokia optimistė buvau :)
Išlipus iš lėktuvo mus pasitiko apsiniaukęs, šlapias ir niūrokas miestas. Toks jis buvo visas tris, nerimo ir nežinios dienas. Jaunimo namai, kuriuose apsistojom, nebuvo labai prašmatnūs, bet komforto mums pakako.
Taigi pirmą dieną pasivaikščiojom po miestą, kuris iš pirmo žvilgsnio priminė Klaipėdą. Buvom visai nepasiruošę tam, kad sekmadieniais čia niekas nedirba, išskyrus kavines ir bažnyčias. Senamiestyje vėjas pustė krūvas šiukšlių, visa tai nesuteikė jam patrauklumo. Kadangi buvom alkani, skaudančia širdimi atidavėm po septynis eurus už maisto rinkinį McDonalde.
Antros dienos ryte, papusryčiavę išlėkėm į miestą. Turėjom tikslų: įsigyti vokišką mobilaus ryšio pakuotę, susirasti interneto kavinę ir paieškoti nuomuojamų būtų skelbimų. Visa tai mums užtruko gana ilgai, nes tiksliai nežinodami, kur kas yra, truputį paklaidžiojom po miestą.
Grįžus į viešbutį pabandėme paskambinti keliais, pagal skelbimus rastais, numeriais, bet veltui - arba per vėlu, arba niekas neatsako. Nukabinę nosis nusprendėm praleisti šiame viešbuty dar vieną naktį.
Pagaliau, išaušus trečiadienio rytui, su didžiuliais lagaminais nukeliavom į mokyklą. Nuo tada viskas apsivertė aukštyn kojom :)
Ten, su didele šypsena, mus pasitiko Rüdiger -matematikos ir gamtos mokslų mokytojas, kuris iki šiol mumis rūpinasi, daro viską, kad nieko netrūktų. Vos tik susipažinus, aprodė mokyklą, šiek tiek papasakojo, apie tai, kaip čia viskas vyksta. Tačiau tuo metu pagrindinis klausimas buvo dar neišspręstas - kur gyventi. Rüdiger skambino į bendrabutį, kuris ankščiau nieko negalėjo padėti, bet dabar, kai mes jau esam Brėmene, buvo visai kas kita. Tačiau net ir tokioje situacijoje, jame, greičiausiai galėjom apsigyventi tik nuo pirmadienio. Kol mokytojų kambaryje, prie apskrito stalo bendravom su mokytojų kolektyvu, vaišinomės lietuviškais "Kregždutės" ir "Aguonos" saldainiais (jie labai visiems patiko ir sunyko nepastebimai greitai), galutinai išsisprendė apgyvendinimo problema. Susipažinom su mokyklos direktore, kurios name ir apsigyvenom trims mėnesiams.
Vieną naktį prieš nuolatinę gyvenamąją vietą praleidom pas Rüdiger ir jo žmoną Regina svečiuose. Tai labai malonūs ir geri žmonės. Dar tos pačios dienos vakare nuvažiavom apžiūrėti būsimų namų ir susipažinti su jų šeiminku Manfred. Jis yra senas Rüdiger ir Regina šeimos draugas, taip pat mokyklos direktorės buvęs vyras. Taigi susipažinę ir sutarę už mėnesį mokėti po 150 eurų, gavom po kambarį ir galimybę naudotis visais buities prietaisais. Tai viskas ko mums reikėjo :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą