Atostogos. Erasmus Italijoje

Taigi, kaip jau minėjau ankščiau, nuo kovo 19 iki balandžio 6 dienos mokinukai išėjo atostogauti. Mums tai ganėtinai neįprasto ilgumo šv. Velykų atostogos, todėl patys turėjome organizuotis kaip praleisti šias dienas.

Pasinaudodami pigių skrydžių bendrove ir tuo, kad mūsų kolegė Raminta taip pat atlieka praktiką Italijoje, ilgai negalvodami nusprendėm ją aplankyti ir ten praleisti šešias dienas.

Savo kelionę pradėjom pakildami Brėmeno oro uoste ir jau 9 val. ryto nusileisdami Bergame (Italija). Kadangi Ramintai atostogos dar nebuvo prasidėjusios ir ji turėjo eiti į mokyklą, Milane susitarėm susitikti apie 15 val. Taigi, turėdami gražaus laiko, apžiūrėjom Bergamo miestą. Jis, savo šiltu oru ir nuostabiu gamtovaizdžiu paliko, ko gero, didžiausią įspūdį.

Pasivaikščioję po miestą, sėdom į traukinį ir patraukėm link Milano. Ten susitikom su Raminta, ji mums parodė didžiausias miesto įžymybes ir pavargę, bet laimingi kitu traukiniu pasukom link Castellanza miestelio, kuriame ir apsistojom.

Kitą rytą kartu su Raminta ėjome į pamokas. Keista būtų nepasinaudoti tokia galimybe ir nepažiūrėti kas ten ir kaip. Taigi, Italijos mokykla visiškai skiriasi nuo Brėmeno, sunku rasti panašumų (bent jau praleidus joje vieną dieną). Pradedant lyginti nuo mokymo įstaigos paskirties, Italijos mokykla, kaip supratau, labiau panaši į institutą ar kažką panašaus. Čia mokiniai mokosi tokius dalykus, apie kuriuos aš sužinojau tik atėjusi į universitetą (pvz., matricos) ir yra labiau motyvuoti, o Brėmene daugiau dėmesio skiriama pagrindams bei jų pritaikymo galimybėms. Italijoje klasėse mokiniai sėdi daugiausiai po du, o mokytojas stovi prieš klasę ir aiškina medžiagą, pas mus sėdi grupėmis ir mokytojas labiau mobilus prieiti prie kiekvienos iš jų. Mokinių skaičius Brėmeno mokykloje taip pat mažesnis. Italijoje klasėse naudojamos "Protingosios lentos", o ant sienų kabo kryžius, ko nerasi pas mus. Čia pamoka trunka apie valandą, o pertrauka apie 5 - 10 min, to pasekoje, pamoka, kol nuraminami mokiniai, sutrumpėja iki 45 min. Vaikai šioje mokykloje, palyginus su Brėmeno, daug triukšmingesni (tikriausiai vis kaltas tas pietietiškas temperamentas).

Mes turėjome galimybę stebėti tris matematikos pamokas. Apie mūsų vizitą mokytojams jau buvo pranešta, todėl buvom draugiškai sutikti. Šiek tiek buvo keblu susikalbėti, nes jie nelabai kalba angliškai, o jei ir kalba, tai su tokiu stipriu itališku akcentu, kad sunku atsirinkti, kokia kalba buvo viena ar kita pasakyta. Mokiniai mumis buvo susidomėję, ir pasak Ramintos, neįprastai ramiai sėdėjo pamokose :)

Dar vienas dalykas, į kurį atkreipiau dėmesį, ko gero Italijos stereotipas - skanus maistas. Mokyklos valgykloje patiekalų pasirinkimas ir kokybė mano neprofesionaliu, eilinės studentės, vertinimu, gautų 10 balų.

Tuo mūsų vizitas, susijęs su praktika ir baigėsi. Tiesa, visai kitas reikalas, kai stebi pamokas vedamas visiškai nesuprantama kalba, negu, kai daugmaž supranti, ką mokytojas aiškina mokiniams, to pasekoje, ir stebėjimo vertinimas skiriasi.

Praktikai įsibėgėjus

Jau prabėgo daugiau nei mėnuo, kaip bandom suprasti iš kokio molio drėbtas Vokietijos švietimas. Tiksliau reiktų teigti, kad tai Brėmeno, kaip federacinio šalies vieneto, švietimas ir net ne visų Brėmeno mokyklų, o tik Gesamtschule švietimo politika. Kokia tai mokykla? Ši mokykla yra tarpinis variantas tarp gimnazijos ir paprastos vidurinės mokyklos. Gimnaziją renkasi tie mokiniai, kurie pasiekia ypač gerų rezultatų, o vidurinę renkasi tie, kuriems su mokslais sekasi sunkiau. Pastaroji mokykla turi ne itin gerą reputaciją. Panašus požiūris yra pas mus, kai nusprendi eiti į profesinę mokyklą. Taigi jei mokinys nėra labai gabus, bet nenori jaustis nepilnavertis, jis renkasi Gesamtschule. Dėl šių priežasčių „Gesamtschule“ yra išverčiama į lietuvių kalbą, kaip jungtinė mokykla, tai reiškia visas mokyklas apjungianti po vienu stogu.

Čia, klasėje, yra labai stiprių ir silpnų mokinių. Kaip pavyzdį galėčiau pateikti, jog vienoje klasėje yra mokinių kurie išsprendžia visus uždavinius kaip riešutus, bet yra ir tokių, kurie būdami devintokai nežino, ką reiškia skaičius pakeltas kvadratu. Žinoma, mokytojui nėra lengva dirbti tokioje klasėje ir vienodai visiems skirti dėmesio. Šią problemą yra bandoma spręsti stalo grupėse. Mokiniai prie stalų sėdi taip, kad vienoje grupėje (ją sudaro 4 – 6 mokiniai) būtų gerai besimokantys ir tie, kuriems mokytis sekasi sunkiau. Taip gabesni mokiniai įpareigoti padėti silpnesniems. Tačiau šioje situacijoje iškyla kita problema, tokia, kad ne visi visada gerai sutaria. Nors pažymiai nėra rašomi ir konkurencija yra minimali, ne visada mokiniai turi kantrybės ir noro aiškinti, atrodo, tokius elementarius dalykus. Dar vienas sprendimo būdas – susodinti silpnesniuosius prie atskiro stalo arba net atskiroje patalpoje (mūsų atveju prie kabineto buvo mažas kambariukas) ir mokytojas pamoką ar kelias skirdavo dėmesį jiems, viską nuosekliai paaiškindamas, truputį juos tarsi pametėdamas į priekį. Tuo tarpu kiti mokiniai yra paliekami savarankiškam darbui. Tiesa, toli gražu, ne visi likę be priežiūros sąžiningai dirba, tačiau tai paliekama jų pačių sąžinei.

Mes turėjome galimybę stebėti kaip devintoje klasėje yra dėstoma Pitagoro teorema nuo pradžios iki pabaigos. Galėčiau išskirti pagrindinius etapus:

1) Įžanga – darbo plano aptarimas, praktinissudominimas;

2) Dėstymas – žingsnis po žingsnio artėjama prie apibrėžimo, stataus, smailiojo, bukojo trikampių sąvokos, tada Pitagoro teoremos įrodymo ir jos panaudojimo, trikampio aukštinės, įžambinės savokų;

3) Pabaiga – savo gebėjimų įvertinimas, kartojimas, ruošimasis kontroliniam darbui ir jo parašymas, praktinis Pitagoro teoremos pritaikymas.

„Something magic“ arba kiek pagaliukų tilps į dėžutę?

Pagaliukai, dėžutės, spalvotas popierius, žirklės, siūlai – viso to prireikė pradedant mokytis Pitagorą. Kai jau visi yra susipažinę su darbo planu (detalus planas su užduotimis ir terminais), kiekviena grupė gauna užduotį: dėžutę, kurios negalima atidaryti ir tris pagaliukus. Reikia nuspręsti kurie tilps, kurie ne. Mokiniai dar nežino formulių, kuriomis galėtų pasinaudoti, todėl tenka pasitelkti intuicija. Keblu? Gale kurso galės įsitikinti, kad Pitagoro teoremą galima realiai pritaikyti.

Išsikerpami skirtingo dydžio ir spalvų kvadratai. Dėliojami trikampiai, akivaizdžiai pamatomos smailaus, buko ir stataus trikampio savybės naudojantis jo kraštinių ilgiais. Įžambinės sąvoka. Pitagoro teorema ir keli būdai ją įrodyti. Kvadratinė šaknis. Įžambinės ir aukštinės santykis. Tarp šių visų dalykų buvo pamokų, nesusijusių su Pitagoru ar trikampiais, kai mokiniai turėjo galimybę rinktis kokius uždavinius nori spręsti: palyginimai, sudarinėti formules ir pan. Visi tie uždaviniai turėjo atsakymus ir mokiniai galėjo jais naudotis. Čia buvo galima pamatyti, kad jie mokosi dėl savęs, ne dėl pažymių, t.y. jie sąžiningai atlieka pratimus, vėliau juos pasitikrindami. Gražu J Likus savaitei iki kontrolinio darbo mokiniai gavo anketas, kad galėtų atsakyti į klausimus ką moka, o į ką dar reikia atkreipti dėmesį. Kol yra laiko, visus klausimus adresuoja mokytojui.

Beje, pagal mainų programą šioje klasėje mokosi mokinys iš Brazilijos. Jam tai buvo pamoka, kurioje jis klausėsi muzikos, piešė į sąsiuvinį. Paklausus, kodėl nieko nedaro, jis atsakė, kad jam tai tiesiog nuobodu. Mokinys iš karto užrašė diskriminanto formulę ir pasakė, kad tai daug įdomiau.

Artėjant į pabaigą - vėl dėžutės. Ir čia jau viskas aišku. Nebereikia spėlioti. Galima apskaičiuoti. Paskutiniai klausimai. Kontrolinis darbas. Atostogos J

Be devintokų Pitagoro stebėjimo ir pagalbos silpnesniesiems, pagal mūsų vadovės Freuke planus turėjom pamatyti, kaip apskritai vyksta pamokos šioje mokykloje. Kokie pagrindiniai principai, o ypač akcentuoti praktinį matematikos pritaikymą. Be matematikos apsilankėme valgio gaminimo pamokoje, fizikos, vokiečių kalbos, kūno kultūros. Principai tinkantys visoms pamokoms: grupinis darbas, jokios konkurencijos, tarpusavio pagalba, galimybė rinktis, ką veikti ir taisytis klaidas, kuo daugiau vaizdaus aiškumo, kuo daugiau stengiamasi patiems patirti, pajausti, išmėginti. Tai atsispindi ir mūsų praktikoje. Vietoj to, kad tik skaitytume bendrąsias programas, galėjome patys pajusti ir iš vidaus pažvelgti kaip ši sistema veikia.

Vis dėl to pats svarbiausias mums dalykas – matematika. Pasinaudodami vadovų pasiūlymais nusprendėm aplankyti tas matematikos pamokas, kuriose aiškiai teorija pritaikoma praktikoje. Žinoma, ne viską gali paaiškinti praktiškai, yra dalykų, kuriuos reikia atsiminti. Bet vien pažvelgus į vadovėlius, susidaro įspūdis, kad matematika čia kitokia. Jie spalvoti, gausiai iliustruoti, kupini realių pavyzdžių bei praktinių užduočių. Labiau primena geografijos, istorijos ar fizikos vadovėlius, o visas priemones, reikalingas bandymams, gali rasti mokykloje (tam skirtas atskiras kambariukas).

Taigi lankydami matematikos pamokas, skirtingose klasėse, pas skirtingus mokytojus mes pamatėme ne vieną ir ne du pavyzdžius, kaip galima pasimokyti matematikos. Penktokai mokydamiesi erdvinius kūnus patys gali juos statyti, konstruoti naudodamiesi pagalbinėmis priemonėmis, „Klikies“, septintokai trupmenas perpranta atsigabenę dviratį į klasę, dešimtokai, kaip architektai projektuoja namus. O kur dar įvairiausi žaidimai, kurie padaro matematiką jei ne įdomesnę, tai bent jau smagesnę J

Pabandžiau glaustai papasakoti ką veikiam. Pusantro mėnesio prabėgo greitai daug visko nutiko, gali būti, kad šį tą spėjau ir pamiršti. Kaip bebūtų, galima pasakoti ir pasakoti. Rytoj prasideda šv. Velykų atostogos, kurios truks iki balandžio 6 dienos. Atostogos čia šventas reikalas – visi palieka savo darbus ir nieko apie tai nenori girdėti. O aš paatostogausiu kokią savaitę ir tyliai rašysiu diplominį. Su artėjančiom šv. Velykom!

Kas mes, iš kur ir ką norim čia veikti?

"-Labas, aš vardu Raminta, mano kolega - Artūras. Aš truputį kalbu vokiškai ir angliškai, jis - angliškai ir rusiškai. Atvykom iš Lietuvos.

- Iš kur? Latvijos?

- Ne, Lietuvos, Lithuania, Litauen :) Žinot, kur ji yra?

- Prie Liuksemburgo?

- Ne, prie Latvijos, Baltijos jūros, Lenkijos...

- Kokia jūsų gimtoji kalba? Rusų?

- Ne, lietuvių.

- Bet jūs priklausėt Sovietų Sąjungai...

- Taip, bet mes visada turėjom savo gimtąją kalbą.

- Šaunu, kad puoselėjate tradicijas :)

- Kodėl jūs čia?

- Esam studentai. Studijuojam matematiką ir informatiką. Būsim mokytojais. Atvažiavom atlikti praktikos į jūsų mokyklą pagal Erasmus praktikos programą.

- Kiek laiko?

- Tris mėnesius.

- Oho, ką veiksit tiek laiko?

- Stebėsim pamokas, mokymo metodus, aiškinsimės, kokią švietimo sistema yra Brėmene, lyginsim su Lietuva."

Maždaug tokie tradiciniai klausimai skambėjo pirmas dvi savaites, kol susipažinom su mokytojais, mokiniais, kitais, iš Brėmeno universiteto, praktiką atliekančiais studentais.

Iš pirmo žvilgsnio

Vos atvykus į mokyklą, pradėjome ekskursiją po ją. Mokykla didelė, pamokų metu atrodė labai tuščia ir tyli. Koridoriuose vaikščiojo tik ūkvedys ir keli virėjai. Ilgi ir platūs koridoriai, dideli langai, dominuojanti balta spalva, mokinių piešti paveikslai, plakatai, agituojantys nebūti rasistais, stendai su mokinių veiklos nuotraukomis, Comenius programos akimirkos kabojo ant baltų sienų.

Iš mokytojų kambario pirmiausiai perėjom per mokyklos koridorių iki valgyklos, kurios visa pietinė siena yra stiklinė ir pro kurią patenkantys saulės spinduliai sukūrė ypatingą atmosferą. Jei gerai supratau, tai šią valgyklą pastatė dar visai neseniai, specialiai suprojektavo kažkoks architektas. Joje valgo tik 5 - 7 klasių mokiniai. Vyresnieji, turi kitą valgyklą. Pietų pertraukos metu valgyklose budi mokytojai, prižiūri bendrą tvarką, t.y., kad mokiniai valgytų tvarkingai, pavalgę, sukeltų kėdes ant stalų, taip valytojoms palengvindami darbą. Mokiniai, kaip ir mokosi grupėmis, taip ir valgo grupėmis prie stalų. Atsineša ąsotį vandens, didelį dubenį maisto ir draugiškai pasidalina. Maistas visada ruošiamas vegetariškas ir su mėsa - gali rinktis. Prie pagrindinio patiekalo galima pasirinkti kiek nori salotų ir vaisių. Ar mokiniams maistas yra mokamas, dar neišsiaiškinau, bet mes, kaip mokytojai turėjom pirkti korteles, su kuriomis galim valgyti dešimt kartų. Jos kainavo 24 eurus. Maistas, man asmeniškai, skanus, pavyzdžiui jautienos troškinys su daržovėmis, makaronai su vištiena ir padažu, desertui - pudingas. Salotos ir vaisiai - kiek tik nori.

Toliau pasukome link laisvalaikio kambario. Čia mokinių laisvalaikio užimtumui skiriama ne mažiau dėmesio nei mokymui. Šiame kambaryje stovi sofa, foteliai, patogiai įsitaisyti, trys stalo futbolo, trys biliardo, vienas teniso stalas. Mokiniai bet kada gali ateiti čia pažaisti, pailsėti. Pertraukų metu čia taip pat budi (ar tiesiog kartu žaidžia) mokytojai.

Tai ne vienintelis laisvalaikio kambarys. Dar yra panaši patalpa, skirta penktokams. Ten juos užima socialiniai pedagogai. Tai, ko gero, vienintelė vieta, kur negalima eiti su batais, neštis valgyti ir gerti. Tame kambaryje stovi apskriti stalai, skirti grupiniam darbui, patogūs minkšti foteliai, įvairių knygų ir stalo žaidimų prikrautos lentynos.

Koridoriuose taip pat yra apskritų stalų, suoliukų, kur mokiniai gali prisėsti turėdami laiko. Nors ir yra tokie dalykai, ne išimtis, kad jaunimas vistiek mėgsta sėdėti ant palangių. Taigi šioje mokykloje tai neproblema - jos tam pritaikytos.

Ekskursija po klases. Mokyklos pastatas yra ganėtinai didelis ir iš pirmo žvilgsnio klaidus. Klasės čia įkurtos taip, kad, pavyzdžiui visos trys dešimtokų klasės būtų vienam koridoriaus gale, o devintokų kitam gale. Taip padaryta dėl to, kad dažnai vykdant projektus, būtų patogu bendradarbiauti ir komunikuoti tarp vienmečių klasių. Šioje mokykloje mokiniai visus metus mokosi viename kabinete, į kuriuos ateina mokytojai.

Klasėje mokosi daugiausiai 24 mokiniai. Jie sėdi susistūmę stalus po 4 - 6 prie kiekvieno iš jų. Dažniausiai pamokos trunka 1,5 val. Tik antradieniais, trečiadieniais ir ketvirtadieniais pirma pamoka trunka 45 min. Vos tik prasidėjus pamokoms, jaučiasi, kad mokiniai jaučiasi labai laisvai, tarsi pas juos būtų atėjęs ne mokytojas nusiteikęs rimtam, griežtam, susikaupimo ir dėmesio reikalaujančiam darbui, o tiesiog vyresnis žmogus, nusimanantis daugiau negu jie, kuris praves užsiėmimą, duos veiklos, paaiškins, kas neaišku, pakonsultuos. Mokiniai pamokų metu atsipalaidavę - valgo, geria, žaidžia, kalbasi, sėdi su kepurėmis (kas pas mus daug kur netoleruojama), vaikšto po klasę. Tiesa, čia labai svarbu nevėluoti. Jei pavėluoji, turi pasiaiškinti, o mokytojas į dienyną pažymi, kiek minučių vėlavai. Dienynai čia irgi kitokie nei Lietuvoje. Juose žymimos tik užduotys, kurios buvo atliktos per pamokas, neatėjusių ir pavėlavusių mokinių pavardės. Pamokos čia labiau primena paskaitas universitete, nes nėra skambučio. Tik kai kuriose triukšmingesnėse klasėse yra prietaisai (lėkštės, plaktukas) sukelti garsui ir atkreipti dėmesį. Paprastos pertraukos trunka pusvalandį. Pertrauka po 45 min. pamokos - 15 min., o pietų - 60 min.

Pavaikščioję ir apžiūrėję biologijos, chemijos laboratorijas, menų ir kompiuterių klases (šiuose kabinetuose apsilanko, kai to prireikia), užsukome į matematikos metodinių priemonių kambariuką. Tai nedidelė patalpa, kurioje laikomi įvairiausi matematiniai žaidimai, daugybė kitų priemonių, padedančių vizualiai ir daug aiškiau išdėstyti vienokias ar kitokias temas, taip pat daug literatūros, skirtos pedagogams.

Visi kabinetai, mokytojų kambarys, mokytojų tualetai yra rakinami vienu raktu, kurį turi tik mokytojai. Kadangi mes čia apsistojom trims mėnesiams ir norint kiekvieną kartą patekti į mokytojų kambarį nereiktų belstis, tokius "visrakčius" gavome ir mes.

Apie mokyklą...

Čia pateiksiu informaciją apie GSM mokyklą, kuria išverčiau iš skrajutės.

Jungtinė mokykla

(Gesamtschule - Mitte)

Jungtinė mokykla GSM (Gesamtschule - Mitte) įkurta 1988 m. Hemelinger gatvėje. Šioje mokykloje yra nuo penktos iki dešimtos klasės, o kiekvienoje iš jų – po tris paralelines klases. 2004 – ųjų metų vasaros, GSM buvo praplėsta į kitą pastatą, esantį Brok gatvėje (Brokstraße). Ten yra atitinkamai po dvi paralelines klases. Kiekvienoje klasėje yra po 22 mokinius. Iš viso yra apie 400 mokinių, iš kurių maždaug 270 pasiekia ypač gerų rezultatų.

Pagrindiniai mokytojų ir tėvų tikslai

Aktyvi mokykla turi turėti tikslų, kurie nurodytų reikiamą kelią. Mokytojai ir tėvai vieningai sutaria, kad glaudus gyvenimo ir mokslo ryšys, vaikams ir jaunimui su skirtingais gabumais, potraukiais, interesais, socialine bei kultūrine kilme turi didesnę reikšmę. Todėl, kiekvienas vaikas yra labiau motyvuotas ir stengiasi pasiekti kuo geresnių rezultatų.

Mokiniai vienam kabinete mokosi iki dešimtos klasės. Dėmesio centre – kiekvieno mokinio skatinimas. Šioje mokykloje nėra palikimo antriems metams.

Mokymas ir mokymasis įvairiais būdais

Mokiniai ne visi mokosi vienodu būdu. Tai yra atskaitos taškas dėstomiems dalykams. Jie mokosi nevienodu tempu, daugiau ar mažiau naudodamiesi pagalba. Todėl dalykas turi pasiūlyti įvairių mokymosi būdų, kurie sudomintų ir užtikrintų tolimesnį ugdymo vystymąsi. Skirtingi mokymosi būdai ir sąlygos yra būtinos, kad kiekvienas mokinys būtų atsakingas už savo darbą. Mokytojo vaidmuo yra kaip patarėjo, tarpininko tarp mokomo dalyko ir mokinių.

Mokykla visai dienai

Tam, kad mokykloje būtų dar daugiau vystomas gyvenimas, nuo 2005 – ųjų metų, tris dienas per savaitę (antradieniais, trečiadieniais, ketvirtadieniais), pamokos vyksta nuo 8 val. iki 15 val. Pamokos, laisvai pasirenkami kursai, būreliai, darbo planų sudarymo ir pagalbinės pamokos, pertraukų ilgumas yra taip sutvarkyti, kad būtų patogu keisti šių veiklų trukmę. Taigi mokiniai turi ilgesnes pertraukas (30 – 60 min) tam, kad galėtų pakankamai pailsėti, pažaisti. Šias dienas, kai pamokos trunka ilgiau, mokiniai pietauti eina į valgyklą. Tai taip pat yra viena iš pedagoginio ugdymo sudėtinių dalių. 5 – 8 klasių mokiniai yra įsipareigoti ten valgyti. Pietų pertraukos metu ir po pamokų mokiniams yra priežiūros darbų pasiūlymų.

Komandinis mokytojų darbas ir „Stalo grupės“

Kiekviena 5 – 7 klasė yra prižiūrima dviejų mokytojų. Mokytojai, metų bėgyje, kuria komandą, kuri reguliariai aptaria mokymo tikslus bei turinį, taip pat visi kartu rūpinasi tų metų mokiniais. Mokymasis grupėmis prie vieno stalo turi didelę reikšmę. Vieną grupę sudaro 4 – 6 mokiniai. Taip dirbdami jie tampa partneriais ir pamažu, nepaisant to, kokį dalyką mokosi, pradeda dirbti, kaip viena komanda. Vieną kartą per pusmetį, „Stalo grupių“ mokiniai susitinka su tos grupės narių tėvais. Susitikimo metu diskutuojama ir tariamasi apie socialinį elgesį bei mokymosi eigą.

Galimybė rinktis

Nuo šeštos klasės siūloma pasirinkti antrąją užsienio kalbą: prancūzų arba ispanų, taip pat gamtos mokslų, meno, darbo srities temas. Šis pasirinkimas lieka iki dešimtos klasės pabaigos. Devintoje klasėje yra galimybė pasirinkti pažintinę kelionę, pavyzdžiui, į Vokietijos muziejų Miunchene arba nuvažiuoti į Ispaniją. Taip pat GSM dalyvauja mokinių pasikeitimo programoje su Prancūzija.

Projektai

Alternatyvus mokymo metodas – projektai. Vaikai ir jaunimas GSM mokykloje yra iš vienos miesto dalies su savo specialiomis savybėmis ir problemomis. GSM susieja visas klases šioje terpėje ir parūpina orientacinę pagalbą. Tai yra elgesio orientavimas ir apima mokomųjų dalykų sritis. Šiai terpei priklauso išorinės mokymo vietos, Brėmeno institucijos, iniciatyvų ir sąjungų įstaigos (pavyzdžiui, sporto stadionai, teatrai), skirtingos įmonės, ekologija besirūpinančios organizacijos. Penktoje klasėje vyksta dviejų valandų trukmės projektiniai užsėmimai, kuriuose dalyvauja abu klasės auklėtojai. Nuo šeštos klasės mokiniai turi galimybę patys pasirinkti projekto temą. Temų sritys gali būti: miesto gyvūnai, berniukų ir mergaičių projektai, sportas ir t.t. Nuo septintos klasės yra dviejų metų trukmės projektai. Pagrindiniai yra teatras, dailė, muzika, video ir kompiuterinė grafika. Be to, kiekvienais metais visose klasėse vyksta darbo ir projektų savaitės. Jų metu gilinamasi ir keičiamasi projektų idėjomis, kurių dėka užsimezga kontaktas su miestu. Pavyzdžiui, darbas stovykloje pavadinimu „Migracija Brėmene“.

Būreliai

Nuo penktos iki dešimtos klasės kiekvienas mokinys lanko būrelį. Šiuose būreliuose taip pat dirba tėvai, studentai. Todėl būreliai yra įvairūs ir mokinių mėgstami. Greta sporto, teatro, dailės, galima rinktis šokius, virimą, interneto svetainių kūrimą ar skaitymo klubą.

Mokymosi rezultatų pranešimai vietoj pažymių

Pažymiai pasako kur kas mažiau apie mokinių interesus ir dažnai trukdo pajusti mokymosi džiaugsmą. Konkurencinis elgesys gali mažinti pasiekimų rezultatus, trukdydamas mokiniams padėti vieni kitiems. Dėl šios priežasties 5 – 8 klasėje vietoj įprastų pažymių yra rašomi mokymosi rezultatų pranešimai. Jie suteikia informaciją apie mokymosi pažangą, sunkumus, individualius mokinio rezultatus ir niekada nėra lyginami su bendru klasės vidurkiu. Nuo devintos klasės, kaip ir visame Brėmene, mokiniai gauna įprastus pažymius. Visi baigę šią mokyklą, gauna baigimo pažymėjimą, kuris atitinka pagrindinės, realinės mokyklos pažymėjimą ir suteikia galimybę toliau mokytis vyresnėse gimnazijos klasėse (11, 12 klasės).

Bendras mokytojų ir tėvų darbas

Nuo GSM įkūrimo, remiantis tėvų iniciatyva, užsimezgė bendradarbiavimas tarp mokyklos ir tėvų, kuris yra labai svarbus. Tėvai dalyvauja „Stalo grupių“ vakaruose, tėvų susirinkimuose, padeda organizuoti šventes, kuriose neapsieinama be rėmėjų pagalbos.

Mokykla, kaip gyvenimo ir mokymosi erdvė

Mokyklos pastatai, Hemelinger ir Brok gatvėse, siūlo daug galimybių savarankiškai veiklai, yra pritaikyti susitikimams. Bendra mokytojų, tėvų ir mokinių iniciatyva buvo įrengta papildomų kambarių ir gražus, vaizdingas kiemas. Kiekvienoje mokykloje yra socialiniai pedagogai. Jie dirba su penktokais ir padeda organizuoti jų laisvalaikį. Aktyvi mokykla turi turėti nenutrūkstamą įvairiapusišką veiklos vystymąsi. Šį darbą GSM mokykloje prisiima planuotojų grupės. Jas sudaro mokytojai ir tėvai. Jie žingsnis po žingsnio keičia mokymo programas ir išbando Brok gatvėje esančioje mokykloje.

GSM yra mokyklų grupės „Žvilgsnis per tvorą“ narė. Septynios reformuojamos mokyklos iš visos Vokietijos dirba vienoje komandoje. Abipusių lankymų ir vizitų metu, jos pataria vienos kitoms ir draugiškai kritikuoja.

Mokymasis Brok gatvėje

Prasidėjus 2007 – 2008 mokslo metams, šioje mokykloje nuo penktos klasės pasikeitė pamokų struktūra. Pagrindinis pasikeitimo tikslas buvo sustiprinti mokinių savarankiškumą ir atsakomybės jausmą mokinantis. Dalyko turinys apibūdinamas vienu sakiniu: „Nuo dalyko iki temos“.

Konkretų dalyką sudaro pradžios etapas, biurai, projektai, dirbtuvės. Pradžios etapo metu, pirmą dieną, yra planuojama, aptariami organizaciniai klausimai, sprendžiami konfliktai, numatomi laukiami rezultatai. Biuruose dirba mokiniai vienoje savarankiškai perengtoje, plataus turinio, terpėje. Ji apima vokiečių ir anglų kalbos, matematikos mokomuosius dalykus, kurie yra dėstomi atitinkamo mokytojo. Biurai apima klases, kurių mokiniai kiekvieną dieną nusprendžia kokiame biure jie nori dirbti.

Projektuose yra dirbama daugiau savaičių ir intensyviau gilinamasi į temą. Taip susiejamos tokios temos, kaip, pavyzdžiui, „Augalai ir gyvūnai“, atliekamos gamtos mokslų užduotys, kuriose reikia panaudoti dailės, vokiečių, anglų kalbų, matematikos žinias. Savarankiškai pasirinktos temos, kurios yra pristatomos tėvams ar kitiems mokiniams, taip pat yra sudėtinė projektų dalis. Dirbtuves sudaro tokie dalykai, kaip dailė, darbai, muzika ir gamtos mokslai. Čia yra siūloma rinktis iš dviejų užsienio kalbų. Visa tai trunka nuo trijų iki keturių savaičių, kurių metu mokinys gali konsultuotis su mokytojais. Taigi mokinių darbas yra kontroliuojamas.

(Mėgėjiškas vertimas)

Apgyvendinimas

Taip susiklostė aplinkybės, kad nežinojom, kur apsigyvensim, net kai atvažiavom į Brėmeną. Čia atvykom šiek tiek per anksti, nes kai užsakinėjau lėktuvo bilietus, man net į galvą nešovė mintis, kad mokykla gali tokiu metu atostogauti. Jų atostogos turėjo baigtis tik vasario 3 dieną, o visas mokytojų kolektyvas buvo išvykęs slidinėti. Vadinasi, atvykę sausio 31 dieną, turėjom gražaus laiko viską apšniukštinėti. Kadangi, niekas negalėjo mūsų nei pasitikti, nei apnakvindinti, dviems naktims nusprendėm apsistoti jaunimo namuose: www.jugendherberge.de.

Pirmąją dieną planavom pailsėti ir pasidairyti mieste. Antrąją - bandyti susirasti kur gyventi. Dabar net juokinga prisiminus, kokia optimistė buvau :)

Išlipus iš lėktuvo mus pasitiko apsiniaukęs, šlapias ir niūrokas miestas. Toks jis buvo visas tris, nerimo ir nežinios dienas. Jaunimo namai, kuriuose apsistojom, nebuvo labai prašmatnūs, bet komforto mums pakako.

Taigi pirmą dieną pasivaikščiojom po miestą, kuris iš pirmo žvilgsnio priminė Klaipėdą. Buvom visai nepasiruošę tam, kad sekmadieniais čia niekas nedirba, išskyrus kavines ir bažnyčias. Senamiestyje vėjas pustė krūvas šiukšlių, visa tai nesuteikė jam patrauklumo. Kadangi buvom alkani, skaudančia širdimi atidavėm po septynis eurus už maisto rinkinį McDonalde.

Antros dienos ryte, papusryčiavę išlėkėm į miestą. Turėjom tikslų: įsigyti vokišką mobilaus ryšio pakuotę, susirasti interneto kavinę ir paieškoti nuomuojamų būtų skelbimų. Visa tai mums užtruko gana ilgai, nes tiksliai nežinodami, kur kas yra, truputį paklaidžiojom po miestą.

Grįžus į viešbutį pabandėme paskambinti keliais, pagal skelbimus rastais, numeriais, bet veltui - arba per vėlu, arba niekas neatsako. Nukabinę nosis nusprendėm praleisti šiame viešbuty dar vieną naktį.

Pagaliau, išaušus trečiadienio rytui, su didžiuliais lagaminais nukeliavom į mokyklą. Nuo tada viskas apsivertė aukštyn kojom :)

Ten, su didele šypsena, mus pasitiko Rüdiger -matematikos ir gamtos mokslų mokytojas, kuris iki šiol mumis rūpinasi, daro viską, kad nieko netrūktų. Vos tik susipažinus, aprodė mokyklą, šiek tiek papasakojo, apie tai, kaip čia viskas vyksta. Tačiau tuo metu pagrindinis klausimas buvo dar neišspręstas - kur gyventi. Rüdiger skambino į bendrabutį, kuris ankščiau nieko negalėjo padėti, bet dabar, kai mes jau esam Brėmene, buvo visai kas kita. Tačiau net ir tokioje situacijoje, jame, greičiausiai galėjom apsigyventi tik nuo pirmadienio. Kol mokytojų kambaryje, prie apskrito stalo bendravom su mokytojų kolektyvu, vaišinomės lietuviškais "Kregždutės" ir "Aguonos" saldainiais (jie labai visiems patiko ir sunyko nepastebimai greitai), galutinai išsisprendė apgyvendinimo problema. Susipažinom su mokyklos direktore, kurios name ir apsigyvenom trims mėnesiams.

Vieną naktį prieš nuolatinę gyvenamąją vietą praleidom pas Rüdiger ir jo žmoną Regina svečiuose. Tai labai malonūs ir geri žmonės. Dar tos pačios dienos vakare nuvažiavom apžiūrėti būsimų namų ir susipažinti su jų šeiminku Manfred. Jis yra senas Rüdiger ir Regina šeimos draugas, taip pat mokyklos direktorės buvęs vyras. Taigi susipažinę ir sutarę už mėnesį mokėti po 150 eurų, gavom po kambarį ir galimybę naudotis visais buities prietaisais. Tai viskas ko mums reikėjo :)

Kelionė

Sausio 31 diena, sekmadienis

4:00 h - Skamba telefonas. Sudėtingos važiavimo sąlygos. Reikia važiuoti, kol visiškai neužpustyti keliai.

5:00 h - Atsisveikinimas su namais.

5:15 h - Keturiese bandom iškasti automobilį iš pusnies. Nuo namų nuvažiuoti trys kilometrai.

5:30 h - Išsikapstėm, sukamės atgal važiuoti kitu keliu.

6:00 h - Padedam draugui važiavusiam priekyje išsikasti iš pusnies ir sukamės važiuoti trečiu keliu.

7:45 h - Mes jau Kauno oro uoste.

8:45 h - Lagaminų atidavimas. Atsisveikinimas. Metalo detektorius. Dar viena kažkokia bilietų patikra. Lipimas į lėktuvą.

9:30 h - Pakilimas. Skrydis – vienas nuostabiausių dalykų (skridau pirmą kartą).

Nusileidimas. Taksi.

11:00 h - Jaunimo namai. Kelionės pabaiga.